Meninio karpymo pamoka su tautodailininke Egle Vindašiene

Ar bandei kada karpyti baltą popierinę snaigę? O servetėlę? Gal angelą? Ar žinai kaip gimsta karpyti iš popieriaus šedevrai? Apie tai vieną žiemos popietę kalbėjosi gimnazistės ir jų mamos su garsia tautodailininke Egle Vindašiene.
Ji pasakojo, kad  popieriaus karpinių menas gimė Rytų šalyse. Vėliau jis paplito po visą pasaulį. Daugelyje šalių ši dailės šaka turi senas tradicijas. Meninių karpinių trūkumas yra tas, kad jie padaryti iš nepatvarios medžiagos – popieriaus. Suprantama, tai viena iš priežasčių, kodėl jų mažai išlikę.
  Lietuvoje popieriaus karpiniais pradėta užsiiminėti XVI a. Itin populiarūs namų interjero puošybai popieriaus karpiniai buvo XIX a. pabaigoje – XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Miesto, ypač kaimo žmonės karpiniais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų, veidrodžių rėmus.
Sudėtingesnio ornamento karpiniais – užuolaidėlėmis puošdavo namų langus, indaujas. Specialūs karpiniai su paukščių, arklių, obuolių, varpų ir kitais siluetais būdavo kuriami vestuvėms, jaunavedžių sėdimai vietai papuošti. Kiauraraščių karpinių ornamentika išplaukė iš audinių, medžio raižinių specifikos, komponavimo tradicijų. Karpiniai atspindėjo originalią liaudies kūrybinę savimonę, vieno ar kito krašto etninę kultūrą.
  Tautodailininkų popieriaus karpiniuose išsiskleidžia turtingas liaudies meistrų vidinis pasaulis, atsiveria jų gyvenimo prasmė bei vertė. Tautodailininkų kūryba – tautos meninės kultūros vertybė.
 


Atnaujinta Penktadienis, 06 Vasario 2015 11:05
Įvertinkite šį įrašą
(3 balsai)

Žymėtas pagal pamoka karpymas menas



Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti