Šimtadienis

Garliavos sporto ir kultūros centras sėkmingai atlaikė Jonučių gimnazijos bendruomenės invaziją į kosmosą 100-ienio proga.
Vokiečių fizikas Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Diena be mokslo – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko.“
Tą vakarą Garliavos sporto ir kultūros centre tikrai niekas nesimokė biologijos ar chemijos, nerašė jokio rašinio ar istorijos testo, bet nebuvo žmogaus, kuris pasakytų, kad šis vakaras praėjo tuščiai.
Visi šio vakaro dalyviai (kaip susitarę ir, tikriausiai, iš pagarbos didžiajam fizikui) labai giliai pasikapstė Alberto Einšteino nagrinėtoje kosmologijos srityje.
100 dienų iki egzaminų abiturientams padėjo suskaičiuoti gimnazijos trečiokai (vienuoliktokai), kurie „apgyvendino“ abiturientus įvairiose keistose planetose ir, profesionalių vedančiųjų padedami, fantastiškai išradingai per pusantros valandos parodė, kaip jie ten gyvena.
Abiturientams tose planetose taip patiko, kad jie dar visą valandą skraidė po Visatą, ieškojo savojo „aš“, pergyveno dėl artėjančių egzaminų ir žavėjosi tėvelių -„Trečiojo amžiaus universiteto studentų“ paruoštu pasirodymu! Tėveliai, tikriausiai, vadovavosi H. Fordo žodžiais: „Kiekvienas, kuris nustoja mokytis, pasensta. Nesvarbu ar jam dvidešimt ar aštuoniasdešimt. Kiekvienas, kuris mokosi, išlieka jaunas“.
Ir tėveliai mokėsi... Jie daugiau nei mėnesį rinkosi vakarais, repetavo šokį, netgi susidraugavo ir gailėjosi tik vieno: „Kur mes buvome anksčiau?..“
Tądien jų jaunatvišku šokiu, energija ir išradingumu žavėjosi mokytojai, kiti tėveliai ir svečiai tribūnose, o jų vaikai – dvyliktokai – jiems plojo atsistoję... žavinga...
Žiūrovai išmoko nuoširdžiai džiaugtis ir padėkoti už puikią, išbaigtą, prasmingą 3 valandų programą.
Mokiniai išmoko daug dirbti: šokti čia-čia ir tango, vaidinti, kurti filmus, imti interviu, būti nerūpestingais, draugiškais, rimtais ir dėkingais. Auklėtojos, choreografės, išmoko rašyti scenarijus, režisuoti, statyti šokius. Jos, kaip ir tėveliai, taip pat tęsė „Mokymosi visą gyvenimą memorandumą“...
Tėveliai išmoko linksmintis, klausydamiesi Gyčio Paškevičiaus atliekamų dainų.
Aktyviausieji tėveliai išmokė savo vaikus paleisti į naktinį Jonučių dangų šviečiančius balionėlius, simbolizuojančius viltį ir siekius.
 
Todėl drąsiai atsakome Albertui Einšteinui:
„ Tiek mažai buvo laiko – bet tiek daug išmokome.
Tiek mažai turėjom laiko ir tiek daug džiaugsmo visiems...
Su pagarba Garliavos Jonučių gimnazijos ir progimnazijos bendruomenė."
 
 


Atnaujinta Pirmadienis, 09 kovo 2015 09:02
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)




Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti